PsiDi 2009 pasibaigus

    Įsivaizduok, brangus skaitytojau, tu sėdi siaubingai drebėdamas, negalėdamas pajudinti nei rankyčių, nei kojyčių, sukaustytas „specialių“ marškinių, o pamišęs senis su dviem padidinimo stiklais vietoj akinių ir milžinišku geležiniu švirkštu pasilenkia prie tavęs ir sako: „paimkime nedidelį mėginį iš tavo stuburo smegenų…“. Nesąmonė? Bandykim dar kartą: tu drybsai patogioje kėdėje ir pasakoji, ką valgei pusryčiams, o maloni moteriškutė žiūri į tave bejausmiu veidu ir skenuoja tavo smegenis „psichologinėmis galiomis“, suprasdama viską – nuo tavo prasidėjimo momento iki būsimos mirties. Nepatiko ir ši vizija? Nieko baisaus, rasime dar bent šimtą kitokių. Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje psichologas yra pats tikriausias mitologinis herojus, vienoje istorijoje tampantis išgelbėtoju, kitoje – šarlatanu, trečioje – despotišku eksperimentatoriumi. O vis dėlto sklando kalbos, kad kartą metuose, kai žvaigždynai atsiduria ypatingoje padėtyje, psichologai išlenda į viešumą ir parodo savo tikrąjį veidą. Taip, gerbiamas skaitytojau, kalbu apie Lietuvos psichologų dienas, vykusias spalio 1-3 dienomis Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Mitus laužyti lietingą spalio trečią dieną Vilniuje ryžosi net keturi šimtai renginio dalyvių, o vakarinėje „Magiškoje terapijoje“, vykusioje klube „Havana Social Club“ dalyvavo dar daugiau – net septyni šimtai žmonių.

    Centrinė renginio dalis buvo paskaitos apie daugeliui žmonių rūpimus dalykus. Kaip teigė renginio organizatoriai, paskaitų tikslas buvo ne tik perduoti informaciją, bet ir parodyti visuomenei, kas yra psichologai, kokie klausimai jiems rūpi. Štai kodėl lektorių buvo paprašyta pasakoti ne akademine, o visiems mirtingiesiems suprantama kalba. O temos stebino savo įvairumu: profesorė Danutė Gailienė pasakojo, kas yra psichologijos mokslo stuburas, o docentė Birutė Pociūtė pristatė psichologijos dabartį ir perspektyvas. Profesorius Albinas Bagdonas mėgino atsakyti į tėvų galvas laužantį klausimą – kas yra pozityvi gimdytojystė, kokios yra vaikų smegenų raidos aplinkybės, ir ką apie tai teigia evoliucinės prielaidos. Tuo tarpu docentas daktaras Eugenijus Laurinaitis kalbėjo apie psichoterapiją ir stebuklo laukimą. Na, o tie, kurie norėjo praktiškai išbandyti „psichologinius žaidimus“ galėjo dalyvauti asistentės Rasos Urbšienės vadovaujamame „Play Back teatre“. Tai užsiėmimas, skatinantis atsitraukti nuo savo istorijos bei išgyvenimų ir pažvelgti į tai iš šalies, kai tavo pasakojimą vaidina aktoriai.

    Verta pridurti, kad nuo dvyliktos iki šeštos valandos Vilniaus universitete vyko mugė. Riestainiais ir šaukštais, deja, niekas neprekiavo, tačiau smalsūs dalyviai galėjo kalbinti įvairių Lietuvos universitetų atstovus. Be to ten prisistatė ir Jaunimo psichologinės pagalbos centras, Vaikų linija, Valgymo sutrikimų centras ir atsakinėjo į kokius tik nori aštrius klausimus apie savižudybių prevenciją, smurtą mokyklose ar anorekciją.

    Po pertraukos dalyviai vėl buvo pakviesti klausyti paskaitų. Šįkart docentė daktarė Virginija Rybakovienė pristatė mitus ir faktus apie hiperaktyvumą, asistentas Kęstutis Dragūnevičius ryžosi nuliūdinti tuos, kurie tiki begalinėmis psichologo galiomis ir papasakoti, ką iš tiesų žino, o ko nežino psichologai. Lektorius Rimantas Vosylis kalbėjo tikriausiai kiekvienam šiuolaikiniam žmogui aktualia tema „Apie streso valdymą“. Lektorius Arvydas Kuzinas pasakojo, kaip suprasti, o kartais net manipuliuoti kūno kalba. Doktorantas Donatas Noreika pristatė gydančius vaizdinius. O tuos, kurie buvo nespėję pabūti aktoriais ir įsiklausyti į save Rasa Urbšienė dar kartą pakvietė į „Play Back teatrą“.

    Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. PsiDi organizatoriai norėjo, kad pabaiga būtų griausminga ir galinga. Štai kodėl dešimtą valandą visi susirinko į „Havana Social Club“ vykusį vakarėlį, paslaptingai pavadintą „Magic Trerapy“. Sklinda kalbos, kad iki paryčių mitologiniai padarai vadinami psichologijos studentais bei jų draugai linksminosi, šoko, dalinosi dienos įspūdžiais. Dar pirmiesiems gaidžiams neužgiedojus, žvaigždynų padėtis pasikeitė ir psichologų dienos baigėsi. Tie, kurie apsilankė, džiaugėsi gavę progą gyvai išvysti, kas yra psichologai, ir išgirsti begalybę naudingos informacijos. Na, o jei tu, gerbiamas skaitytojau, nespėjai ateiti, neryk karčių ašarų, geriau susitikime kitąmet PsiDi 2010.

    Rugilė Kazlauskaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: